Mintys

Jau ilgą laiką nerašiau, ne todėl, kad neturėjau minčių, bet tiesiog todėl, nes jų turėjau per daug, jos visos labai skirtingos ir aš net nemokėdavau savo visų minčių sujungti į vieną tekstą kurį galėčiau paskelbti čia. Šiandieną vėl manau nieko nebus konkrečia tema, bet bandysiu kažką pasakyti ir parašyti. 

Per tą laiką kai nerašiau daug kas pasikeitė, pasikeitė mano mąstymas, man pradėjo patikti kiti dalykai, pasikeitė nuotaika, pasikeitė jausmai, pasikeitė net požiūris į gyvenimą. Atrodo gyvenau gerai, viskas buvo gerai, tačiau viduje kažkas ne taip, kažkas blogai ir taip ilgą laiką, tačiau atsibundu vieną rytą ir viduje taip lengva, galvoje kitos mintys, širdyje kiti jausmai, į viską žvelgiu kitaip. Rytinis pasisveikinimas su tėvais tapo kitoks, visada tai buvo tiesiog smulkmena, tik ne tą rytą, tą rytą supratau jog tai yra nuostabu, aš turiu būti laiminga, kad galiu kiekvieną rytą pasisveikinti su tėvais, kada noriu tada juos apsikabinti, pabučiuoti, kiti tokios galimybės nebeturi ir dabar turbūt gailisi, kad to ką turėjo nebeturi, Ir taip net toks rytis pasisveikinimas, apkabinimas man pradėjo reikšti daug, nors seniau tai buvo tiesiog dalykas į kurį net nebekreipdavau dėmesio.

Gyvenimas toks prapus ir mes nežinome kas mums gali nutikti rytoj, todėl turime branginti kiekvieną akimirką su mylimais žmonėmis ir jiems pasakyti kokie jie tau brangūs ir kaip tu juos myli.

Popieriniai laiškai tapo retenybe

Galvodama ką atrašyti į laišką šovė mintis parašyti būtent apie tai, apie popierinius, kaip aš mėgstu sakyti „tikrus laiškus“ kuriuos jau dauguma  žmonių yra visai pamiršę ir paštu laiškų nebesiunčia. Geriau prisijungia prie elektroninio pašto, mintis išdėsto spaudinėdami klaviatūros klavišus, paspaudžia „siųsti“ ir jau po kelių akimirkų kitas žmogus gauna laišką, viskas labai paprasta ir lengva, tačiau tokį laišką gauti nėra taip malonu ir gerą kaip gautą paštu.

Po šitų mano žodžių turbūt daugeliui iškilo klausimas: o kodėl verta siųsti tuos popierinius laiškus, o jeigu dar nori ką nors pridėti, tai dar mokėti kelis litus, gi jau taip ir vokas kainuoja ir pašto ženklas, kam reikia viso to, jeigu yra elektroniniai laiškai kurie nieko nekainuoja? Bet mano manymu šitoks klausimas, mintis iškilo tik tiems žmonėms kurie nėra gavę popierinio laiško, nes tie kurie yra tai patyrę žino tą jausmą kai pašto dėžutėje randi ranka parašytą laišką sau.

Man pačiai labai patinka tikri laiškai, turiu aš kelias susirašinėjimo drauges ir kiekvieną dieną laukiu laiško. O jeigu ką nors sudominau dėl laiškų, jūs norėtumėte tai išbandyti, parašykite man, duosiu adresą. Rašyti galite į: Facebook'ą: Kamilė Brezgytė, į Gmail'ą: brezgytkamil@gmail.com arba tiesiog neanonimiškai į ask'ą:  http://ask.fm/KamileAgotaBrezgyte

O pabaigai labai gera mintis: „Tikrieji laiškai, palyginus su elektroniniais, yra tas pats, kas namuose keptas pyragas, lyginant su pirktiniu, gyva, o ne dirbtinė eglutė, popierinė, o ne elektroninę knyga“

Ruduo

   

Iš galvos mes negalime išmesti minčių apie šaltą lietų, mokyklą, ant šaligatvių purvu virstančius lapus, ankstyvą prietemą, vakarinę vienatvę, tamsius rytus ir artėjančius šalčius.

Atrodo viskas, kas džiugino tuos tris mėnesius dings nebegrįžtamai, pasislėps po lapais ir tyčiosis iš mūsų bėgančių nuo nemalonaus lietaus.

Kodėl rudens nekenčia 99 procentai žmonių ir tik nedaugelis sako, kad šis metų laikas - nuostabus? Kodėl imame liūdėti, kai rudeninė šalna ima kutenti varvančią nosį, vėjas kedena plaukus, o iš dangaus krinta lietaus lašai?

Bet juk ruduo neturi būti toks liūdnas. Gi rudenį galime plačiai šypsotis, sugalvoti linksmybių. Ypač smagu su botais ir gera drauge palakstyti per balas, stebėti krintančius lapus, žaisti lapų karą ir tiesiog mėgautis dar gana šiltais saulės spinduliais. 

O man ruduo yra pats gražiausias ir mėgstamiausias metų laikas, todėl siūlau visiems į šį metų laiką pažvelgti iš kitos pusės, kitokiu žvilgsiu.