Iš galvos mes negalime išmesti minčių apie šaltą lietų, mokyklą, ant šaligatvių purvu virstančius lapus, ankstyvą prietemą, vakarinę vienatvę, tamsius rytus ir artėjančius šalčius.
Atrodo viskas, kas džiugino tuos tris mėnesius dings nebegrįžtamai, pasislėps po lapais ir tyčiosis iš mūsų bėgančių nuo nemalonaus lietaus.
Kodėl rudens nekenčia 99 procentai žmonių ir tik nedaugelis sako, kad šis metų laikas - nuostabus? Kodėl imame liūdėti, kai rudeninė šalna ima kutenti varvančią nosį, vėjas kedena plaukus, o iš dangaus krinta lietaus lašai?
Bet juk ruduo neturi būti toks liūdnas. Gi rudenį galime plačiai šypsotis, sugalvoti linksmybių. Ypač smagu su botais ir gera drauge palakstyti per balas, stebėti krintančius lapus, žaisti lapų karą ir tiesiog mėgautis dar gana šiltais saulės spinduliais.
O man ruduo yra pats gražiausias ir mėgstamiausias metų laikas, todėl siūlau visiems į šį metų laiką pažvelgti iš kitos pusės, kitokiu žvilgsiu.
