2013 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

Popieriniai laiškai tapo retenybe



Galvodama ką atrašyti į laišką šovė mintis parašyti būtent apie tai, apie popierinius, kaip aš mėgstu sakyti „tikrus laiškus“ kuriuos jau dauguma  žmonių yra visai pamiršę ir paštu laiškų nebesiunčia. Geriau prisijungia prie elektroninio pašto, mintis išdėsto spaudinėdami klaviatūros klavišus, paspaudžia „siųsti“ ir jau po kelių akimirkų kitas žmogus gauna laišką, viskas labai paprasta ir lengva, tačiau tokį laišką gauti nėra taip malonu ir gerą kaip gautą paštu.

Po šitų mano žodžių turbūt daugeliui iškilo klausimas: o kodėl verta siųsti tuos popierinius laiškus, o jeigu dar nori ką nors pridėti, tai dar mokėti kelis litus, gi jau taip ir vokas kainuoja ir pašto ženklas, kam reikia viso to, jeigu yra elektroniniai laiškai kurie nieko nekainuoja? Bet mano manymu šitoks klausimas, mintis iškilo tik tiems žmonėms kurie nėra gavę popierinio laiško, nes tie kurie yra tai patyrę žino tą jausmą kai pašto dėžutėje randi ranka parašytą laišką sau.

Man pačiai labai patinka tikri laiškai, turiu aš kelias susirašinėjimo drauges ir kiekvieną dieną laukiu laiško. O jeigu ką nors sudominau dėl laiškų, jūs norėtumėte tai išbandyti, parašykite man, duosiu adresą. Rašyti galite į: Facebook'ą: Kamilė Brezgytė, į Gmail'ą: brezgytkamil@gmail.com arba tiesiog neanonimiškai į ask'ą:  http://ask.fm/KamileAgotaBrezgyte
O pabaigai labai gera mintis: Tikrieji laiškai, palyginus su elektroniniais, yra tas pats, kas namuose keptas pyragas, lyginant su pirktiniu, gyva, o ne dirbtinė eglutė, popierinė, o ne elektroninę knyga