Draugai – didžiausia vertybė?

Draugai mano gyvenime reiškia tikrai daug, vieni mažiau, kiti daugiau. 

Ar esat patyrę tą skausmą kai prarandi draugą kuris seniau reiškė tiek daug? Ne, aš nekalbu apie visišką praradimą, mirtį ir nekalbu apie tai, kad jis išvažiavo kitur gyventi, kalbu apie tą praradimą dėl net neaiškių priežasčių. Kodėl viskas taip greitai, net nepastebimai pasikeičia? 

Bet pagalvojus geriau reikia būti dėkingam gyvenimui ir laikui, kad jis atrenka tikruosius draugus, tuos kurie telpa ant vienos rankos pirštų. Ir reikia būti dėkingam gyvenimui už visus tuos išbandymus, nes tik juos ištvėrę ir įveikę mes tampame stipriais ir tik dėl visų praradimų mes esame tokie kokie esame dabar. 

Nevienas žmogus mūsų gyvenime nebūna be reikalo, visi mūsų gyvenimą pasuka tam tikra linkme. Ir tikrai visi, VISI žmonės kurie su mumis bendrauja, kurie kažką pasako, padeda, užstoja yra mūsų gyvenimo dalis ir net išėję liks mūsų atmintyje.

Labai esu dėkinga tiems kurie manimi pasitiki, kurie man išsipasakoja, išklauso manęs, pataria, nešmeižia už akių, užstoja ir niekada nepalieka bėdoje ♥

Prisiminimai

Tai vienas iš nuostabiausių dalykų mūsų gyvenime, jie mus sugrąžina į nuostabias akimirkas, bet kartais jie gali mus skaudinti.

Kaip gera yra šaltą vakarą pasiimti šiltos arbatos puodelį, įsijungti nuostabios, lėtos muzikos ir pasinerti į prisiminimus, Tada užlieja toks nuostabus jausmas, kartais net nepajuntu kaip ašara nurieda skruostu, bet tai dažniausiai būna laimės ašara, veide pasirodo šypsena, tik pasidaro gaila, kad kaikurios nuostabios akimirkos įvyko su žmonėmis su kuriais dabar nebebendrauju arba ryšys susilpnėjo, o jeigu kartai susirašom tai nebeturim apie ką tiek daug kalbėti, o seniau vos suspėdavome viską papasakoti.

Mano manymu prisiminimus reikia branginti, daiktus kurie sukelia prisiminimus — saugoti, o tam saugojimui yra daug būdų. Pavyzdžiui aš darau taip:

Geriausias akimirkas (kartais net su datomis) užsirašau

Stengiuosi įamžinti nuotraukose, bet tai aišku geriausi dalykai visada lieka už kadro

Visus daiktus kurie primena kažkokį įvykį ar žmogų saugoju, visus tuos daiktus dedu į dėžę.

Patariu ir tau taip daryti, nes aš tikrai su malonumu kartas nuo karto peržiūriu tą dėžę, peržiūriu nuotraukas ar paskaitau užrašus.

„Likime, nieko veltui man neduok“

Ar kada nors susimąstėte, kokia yra laimės, sėkmės, puikių santykių kaina? Ir kodėl mes visa tai dažnai gauname, nors nesame to verti?

Mano manymu, mes viską turime nusipelnyti patys, „pagauti“ savo sėkmę. O kai išgirstat: „Likime, nieko veltui man neduok“, ar susimąstote, kiek daug tiesos yra šiuose žodžiuose? Nors tai atrodo paprastas pasakymas, tačiau reikėtu į šiuos žodžius įsigilinti ir pagalvoti, kad viską mes turime užsidirbti patys, nes tik tada tai įvertinsime ir branginsime.