Dėl ko verta gyventi?

Dažnai klausiame savęs, kodėl mes mokomės, dėl ko stengiamės, vardan ko mes gyvename. Kiekvienas žmogus randa atsakymus į šiuos klausimus savyje, savo gyvenime, tarp artimų žmonių.

        Gyvenimas kartais atrodo žiaurus, bet jo grožis yra neišblėstantis. Bloguose dalykuose visada yra šviesioji pusė, gyvenimas negali būti vien tik žiaurus, visada šalia atsiranda žmogus, daiktas, vieta ar aplinka, kurie mus pradžiugina ir kartu atskleidžia gyvenimo grožį. Sakoma, kad be savo klaidų ir nesėkmių mes nesugebėtumėme suvokti, kas yra baimė, džiaugsmas, pasiekimas. Net garsiajame Igno Šeiniaus „Kuprelyje“ yra vaizduojamas vyras, kurio gyvenimas pasikeičia sutikus Gundę. Būtent Kuprelio gyvenime labai ryškiai vaizduojami jo gyvenimo nuosmukiai ir pakilimai, nelaimės ir sėkmės, skausmas ir džiaugsmas. Gyvenimas taip sudėliotas, kad jame reikia ir liūdnų, ir laimingų akimirkų, be kurių nesuprastumėme, kas aplinkui dedasi.

        Visi esame vedami noro nuveikti kažką prasmingo, palikti kažką po savęs. Vis daugiau žmonių savo gyvenimus paskiria tam, kad susikurtų materialinį pagrindą, bet yra ir tokių, kuriems svarbiausias dalykas yra meilė, jie mano, jog dėl meilės verta ne tik gyventi, bet ir mirti. Juozo Grušo dramos „Meilė, džiazas ir velnias“ pagrindinė veikėja Beatričė sakė: „Kam gyventi, jeigu nėra pasaulyje meilės“ ir būtent šios veikėjos gyvenimas pasibaigė savižudybe. Visi mes sprendžiame įvairias problemas, dvasines ar materialines, tačiau jei problemos auga greitai, žmogus nebe sugeba jų suvaldyti ir po truputį pradeda nusivilti gyvenimu. Jis užsidaro savyje, nepastebi pasaulio malonumų, žmogus dvasiškai silpnėja ir ateityje, galbūt norėdamas atsikratyti visų problemų, gali ryžtis lemtingam žingsniui, kuris dažnai būna paskutinis.

         Aš esu toks žmogus, kuris gyvena dėl savęs, dėl kitų, dėl šeimos, draugų, meilės, Tėvynės, pilnaverčio gyvenimo ir manau, kad kiekvienas iš mūsų turime norų, vilčių, svajonių, troškimų, ir tai taip pat yra savotiška gyvenimo prasmė. Kai kurie žmonės visą gyvenimą neranda tos prasmės, nes tai padaryti trukdo įvairūs kasdieniniai rūpesčiai ir socialinės problemos. Svarbiausia nenustoti judėti savo tikslo link, ieškoti gyvenimo prasmės, nes tik ją radę mes jausimės pilnaverčiai ir darysime didelius darbus dėl savęs, o svarbiausia - dėl kitų.